Gal kas žinote… čia gal Lietuvoje tikrai vyrauja mada taupyti net ir žodžius? Ar žmonės tiesiog repetuoja prieš kokį naująjį LT SEIMO nutarimą? Na, asmeniškai tokios mados tendencijos nėra man prie širdies.Matyt, labiau linkstu į tai ką Paris siūlo.Galima pastebėti, kad daugelyje Vakarų šalių susitikę siauresnėje erdvėje sveikinasi ir nepažįstami žmonės, o mūsuose net kaimynai neretai apsieina neburbtelėję vienas kitam “labas”? Tinginystė, mada ar nejau blogas kvapas iš burnos sklinda?? O jis, matyt, užkrečiamas….
Vyrauja teorija, kad šiuolaikinio sveikinimosi užuomazgos atsirado pirmykštėse bendruomenėse, kai žmonės ištiesdavo vienas kitam rankas atvirais delnais rodydami, jog neturi ginklo. Trumpai tariant, sveikinimosi gestas reiškė, jog susitikusios personos nėra nusiteikusios priešiškai.
Ilganiui pasiveikinimo judesys mutavo į pamojavimą delnais, keletą lakoniškų bučinukų ar galvos linktelėjimą.
O kas vyksta Lietuvoje? Primygtinai svarbu gatvėje ką nors aplenkti, parduotuvėje užlysti į eilę, iki kraujo grumtis dėl sėdynės viešajame transporte, apmauti nepažįstamą, ir taip toliau. Ką jau kalbėti jei sugalvojęs pasisveikinti su į tavo daugiabutį atvykusiais kažkieno svečiais rizikuoji būti palaikytas net psichiškai nesveiku. lol.  Tokį dalyką pati asmeniškai patyriau, kai atsikrausčius į naują butą sveikinaus su visais sutiktais praeiviais. Juk negalėjau nuspėti, kuris būtent iš jų mano kaimynas!  Vat, maniau, mandagumas kainuoja tik vieną žodį, bet iš jų vietoj penkių raidžių sulaukdavau tik ‘W-T-F’ žvilgsnio. Taupo. Sutinku,
dėl daugybės aplinkybių mūsų visuomenėje susiklosčiusi tokia situacija, kai dauguma vieni kitus laiko priešais. Tarp nepažįstamųjų saugus gali jaustis tik su savimi, tik šiuo asmeniu verta pasitikėti. Todėl ir nesinori rodyti, ar delne nešiesi ginklą.
Beje, kaimynus pažinau per pirma savaite. Jie pas mus – madingiausi. Kitaip tariant, visi tie, kurie nepajegė ištarti ‘LABAS’ buvo būtent jie. O kurie ištarė paprasčiausiai nesutikau, nes dėl ‘blogo kvapo’ pas juos svečiai nesilanko.